Vykdomi projektai
09.3.3-LMT-K-712-16-0165 Organinio šviestuko su izoftalonitrilo TADF spinduoliu gamyba ir optimizavimas
Studentas D. Berenis, Vadovas dr. K. Kazlauskas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas
Projekto vadovas – Dr. Karolis Kazlauskas
Studentas – Domantas Berenis
Projekto pavadinimas – „Organinio šviestuko su izoftalonitrilo TADF spinduoliu gamyba ir optimizavimas“
2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklės „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. spalio 11 d.; pabaiga – 2020 m. balandžio 30 d.
Santrauka:
Pagrindinis projekto tikslas – kelti studento kompetenciją ir suteikti jam patirties organinių šviestukų gamybos, charakterizavimo ir analizės srityse.
Projekto tikslui pasiekti suformuotas toks uždavinys: atlikti OLED prietaiso su izoftalonitrilo TADF spinduoliu optimizavimą.
Per tyrimams skirtą laiką bus atliekami šie etapiniai darbai:
I etapas (1-2mėn.). OLED prietaisui reikalingų medžiagų atskirų sluoksnių formavimas. Suformuotų sluoksnių analizė atominių jėgų mikroskopu: storio matavimas, paviršiaus šiurkštumo įvertinimas. Sluoksniu formavimas bus atliktas šiluminio garinimo vakuume būdu arba panaudojant liejimo inertinėje atmosferoje technologiją. Sluoksnių formavimo sistemos parametrų kalibravimas, atsižvelgiant į analizės rezultatus.
II etapas (3-4mėn.). Organinio šviestuko gamyba FNI Organinės optoelektronikos technologijų laboratorijoje esančiose ISO7 klasės švariose patalpose: padėklų valymas, šiluminis metalinių elektrodų garinimas, organinių sluoksnių formavimas, pagamintų prietaisų įkapsuliavimas.
III etapas (5-6mėn.). Pagaminto OLED charakterizavimas: spinduliuotės srauto, voltamperinių charakteristikų, skaisčio matavimas ir išorinio kvantinio našumo nustatymas, pagamintą prietaisą prijungiant prie pastovios įtampos šaltinio bei patalpinant į integruojančią sferą. Charakterizavimo rezultatų analizė.
Numatyti tikslai per tyrimams skirtą laiką:
Gilinti žinias mėlynų trečiosios kartos OLED formavimo ir optimizavimo srityje, skaitant ir analizuojant naujausią mokslinę literatūrą.
Įgyti darbo su FNI Organinės optoelektronikos technologijų laboratorijoje įdiegta plonų sluoksnių formavimo įranga.
Pagaminti mėlyno OLED su izoftalonitrilo TADF spinduoliu prototipą ir jį charakterizuoti.
Atlikti mėlyno OLED su izoftalonitrilo TADF spinduoliu prototipo optimizavimą keičiant prietaiso struktūrą.
Rezultatas:
Mokslinių tyrimų ataskaita. Apmokytas studentas ir įgytos naujos žinios bei praktiniai įgūdžiai.
Projekto vykdytojai:
Dr. Karolis Kazlauskas, Domantas Berenis.
Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126
09.3.3-LMT-K-712-16-0221 Studento mokslinės kompetencijos ugdymas, analizuojant efektyvių hidrogenizuoto amorfinio silicio (a-Si:H) Saulės elementų krūvio injekciją ir pernašą
Studentas E. Gvozdiovas, Vadovas prof. V. Kažukauskas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas
Projekto vadovas – Prof. Vaidotas Kažukauskas
Studentas – Edvinas Gvozdiovas
Projekto pavadinimas – „Studento mokslinės kompetencijos ugdymas, analizuojant efektyvių hidrogenizuoto amorfinio silicio (a-Si:H) Saulės elementų krūvio injekciją ir pernašą“
2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklės „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. spalio 11 d.; pabaiga – 2020 m. balandžio 30 d.
Santrauka:
Įgyvendindami ES finansuojamos studentų mokslinės kompetencijos ugdymo per praktinę mokslinę veiklą programos tikslus, siekiame užtikrinti perspektyvių studentų - būsimųjų mokslininkų - ugdymą ir tobulinimą, be kurių neįmanomas tarptautinio mąsto tyrimų tęstinumas. Projektas įsilieja į Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mūsų grupės vykdomas COST MP1307 ir COST MP1406 programas (žr.: http://www.cost.eu/COST_Actions/mpns/MP1307 ir http://www.cost.eu/COST_Actions/mpns/MP1406), taip pat bendradarbiavimą su Pietų Korėjos Medžiagų mokslo instituto (KIMS) mokslininkais (prof. Dong-Ho Kim). Tai reikalauja nuolat plėsti eksperimento galimybes bei užtikrinti mūsų, kaip partnerių, personalo kvalifikaciją.Pagrindinis tikslinės grupės projekto dalyvis studentas šiemet baigė trečiąjį kursą, pasižymėdamas išskirtiniu pažangumu – 9,83 balo. Jis įsiliejo į mūsų grupę jau antrame kurse, ir sukaupė nemenką mokslinę patirtį, tiek tobulindamas eksperimento įrangą, tiek savarankiškai atlikdamas eksperimentus. Jis pasižymėjo kaip nuovokus, savarankiškas ir išradingas fizikas eksperimentatorius, sugebantis kūrybiškai įgyvendinti jo dabartinį išsilavinimą ir lygį atitinkančius iškeltus uždavinius ir spręsti kylančias problemas. Jis yra vienos WOS žurnale priimtos publikacijos ir dviejų žodinių tarptautinių konferencijų pranešimų bendraautorius, taip pat savarankiškai parengė ir pristatė du du pranešimus studentų mokslinėse konferencijose. Atitinkamai suformuluoti ir projekto tikslai bei uždaviniai, įgalinsiantys studentą esmingai pagilinti mokslinę kvalifikaciją, atliekant kompleksinius mokslinius eksperimentus, tiriant fotoelektrinius ir krūvio judrio tyrimus a-Si Saulės elementų bandiniuose, selektyviai žadinant bandinius šviesa ir elektriniu lauku plačiame temperatūrų diapazone, atliekant rezultatų skaitmeninę analizę bei tinkinant automatizuotą eksperimento valdymą pagal vykdomų tarptautinio bendradarbiavimo projektų poreikius.
Rezultatas:
Mokslinių tyrimų ataskaita. Apmokytas studentas ir įgytos naujos žinios bei praktiniai įgūdžiai.
Projekto vykdytojai:
Prof. Vaidotas Kažukauskas, Edvinas Gvozdiovas.
Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126
09.3.3-LMT-K-712-16-0165 Savaiminės spinduliuotės stiprinimas dvimačių perovskitų sluoksniuose
Studentas D. Litvinas, Vadovas prof. S. A. Juršėnas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas
Projekto vadovas – Prof. Saulius Juršėnas
Studentas – Džiugas Litvinas
Projekto pavadinimas – „Savaiminės spinduliuotės stiprinimas dvimačių perovskitų sluoksniuose“
2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklės „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. spalio 11 d.; pabaiga – 2020 m. balandžio 30 d.
Santrauka:
Didelio ploto puslaidininkinių prietaisų sritis išgyvena pakilimą dėl perspektyvių, intensyviai jau apie dešimt metų tiriamų pusiau organinių metalų halidų perovskitų medžiagų (gardelė įprastai kubinė). Technologų dėmesį traukia ypatingos perovskitų savybės: valdomas draustinis tarpas, išsidriekęs per visą optinę sritį; aukštas krūvininkų judris bei difuzijos nuotolis; menkas gaudyklių tankis; lengvai įdiegiama liejimo iš tirpalo gamybos technologija.
Nuo halidų jonų migracijos degraduojantį tūrinį perovskitą galima stabilizuoti įterpus atskiriančių organinių ligandų pradiniame perovskito tirpale, formuojant stabilią kelių elementariųjų narvelių storio dvimačių lakštų (2D) perovskito fazę. Dėl erdvinio kvantavimo vidutinio lakštų storio 2D perovskito fazėje mažinimas didina draustinį tarpą, tad sugerties kraštas bei liuminescencija slenka į aukštų energijų sritį. Taip pat stebima savotiška daugybinių kvantinių duobių (MQW) sandara, skatinanti eksitonų lokalizaciją storesniuose lakštuose iš plonesnių (didesnė rekombinacijos sparta).
Pastaruoju metu ypač susidomėta perovskitų sluoksnių taikymu puslaidininkinių lazerių technologijoms. Prieš kuriant lazerio spinduliuotės aktyvią terpę, svarbu ištirti žadinamo 2D perovskito spinduliuotės stiprinimo ypatybes.
Studentas atliks išsamius tyrimus: nustatys žadinimo slenkstį sustiprintai savaiminei spinduliuotei (ASE), rekombinacijos ASE metu išorinį kvantinį našumą, ilginius sugerties ir sklaidos nuostolius, sluoksnio ASE degradavimą. Rezultatus tikimasi panaudoti studento baigiamąjame darbe bei viešinti publikacijose.
Rezultatas:
Mokslinių tyrimų ataskaita. Apmokytas studentas ir įgytos naujos žinios bei praktiniai įgūdžiai.
Projekto vykdytojai:
Prof. Saulius Juršėnas, Džiugas Litvinas.
Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126
01.1.1-CPVA-V-701-08-0002 Puslaidininkių technologijų centras (PTC)
Vadovas prof. G. Tamulaitis
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas
Projekto vadovas – Prof. Gintautas Tamulaitis; Atsakingas už sutarties įgyvendinimą – Projekto koodinatorius Justinas Baužys
Projekto pavadinimas – „Puslaidininkių technologijų centras (PTC)“
Projekto vertė - 4996909,00 eurų.
Projektas yra finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.1.1-CPVA-V-701 „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į europines infrastruktūras“.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2016 m. spalio 27 d.; pabaiga – 2021 m. birželio 30 d.
Santrauka:
Projekto investicijomis siekiama papildyti Puslaidininkių technologijos centro (toliau - PTC) mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau - MTEPI) bazę suformuojant išbaigtą mokslinių tyrimų paslaugų paketą. PTC - tai vienoje vietoje – Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre – lokalizuota technologinė infrastruktūra, kuri apima organinių ir neorganinių puslaidininkinių medžiagų ir darinių auginimo technologijas, jų struktūrinių, optinių ir elektrinių savybių tyrimo bazę bei įrangą elektronikos ir optoelektronikos prietaisų prototipams gaminti. Projekto lėšomis įsigyta įranga leis pagerinti jau naudojamos įrangos parametrus bei papildyti esamus įrangos komplektus trūkstamais elementais, siekiant pakelti atliekamų tyrimų technologinį lygį ir imtis daugiau atsakomybės, aktyviau dalyvauti tarptautinių mokslinių tyrimų iniciatyvų projektuose ir ateityje pilnavertiškai įsijungti į tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų programas ir dalyvauti MTEPI europiniuose projektuose. Projekto rezultatais naudosis PTC ir kitų mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus tyrėjai, atlikdami produktų tobulinimui reikalingus mokslinius tyrimus, naudodamiesi atvira prieiga, įgis praktinių gebėjimų dirbti su aukštųjų technologijų įranga.
Projekto tikslas: Sudaryti sąlygas kurti mokslines žinias ir teikti aukšto mokslinio lygio paslaugas gaminant puslaidininkines medžiagas ir jų darinius bei kuriant optoelektroninių produktų prototipus nanotechnologijų, fotonikos ir energiją tausojančių prietaisų kūrimo srityse.
Projekto uždavinys:
Modernizuoti atviros prieigos Puslaidininkių technologijos centro (PTC) MTEPI bazę, siekiant aktyvesnio jos panaudojimo tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose bei inovatyvių produktų kūrime.
Rezultatas:
Veiklos metu įsigyjami VU MTEP įrangos komplektai:
-- MOCVD įrangos modernizavimo komplektas;
- Reaktyvaus joninio ėsdinimo įrangos modernizavimo ir funkcionalumo praplėtimo;
- Skenuojančio elektroninio mikroskopo (SEM) modernizavimo komplektas;
- Spektrometrinis katodoliuminescencijos su laikine skyra matavimų komplektas;
- Hibridinių(organinių-neorganinių) šviestukų, lazerių ir saulės elementų gamybos technologinės įrangos komplektas;
- Organinių monokristalų kristalinės struktūros nustatymo įrenginys;
- Ultrasparčiosios spektroskopinės sistemos išplėtimas poliaroninių reiškinių matavimui;
- Organinės optoelektronikos technologinio klasterio išplėtimas 12-os šaltinių vakuuminio garinimo įrenginiu.
FTMC
- Fotolitografijos komplektas;
- Epitaksijos komplektas;
- Specialių dangų formavimo-apdorojimo komplektas;
- Prototipų charakterizavimo-testavimo komplektas;
Kiti rezultatai:
- Pagerės mokslininkų darbo sąlygos. Su PTC infrastruktūra dirba ~75 VU ir FTMC tyrėjai, skaičiuojant etatais arba ~110 asmenų (2017 m. duomenys). Konkrečiai su atnaujinta įranga skaičiuojant etatais dirbs 30 darbuotojų;
- Privataus sektoriaus darbuotojai pasinaudoję atnaujinta infrastruktūra – 7 vnt.;
- Pateiktos paraiškos dalyvauti tarptautinėse ir regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose – 5 vnt.
Projekto vykdytojai:
Prof. Gintautas Tamulaitis ir Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkų grupės. Projekto partneris Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras.
Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126
01.2.2-CPVA-K-703-02-0002 Jonizuojančiosios spinduliuotės nesąlytinio ir nuotolinio detektavimo technologijų centras
Vadovas habil. dr. E. Gaubas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas
Projekto vadovas – Habil. dr. Eugenijus Gaubas
Projekto pavadinimas – „Jonizuojančiosios spinduliuotės nesąlytinio ir nuotolinio detektavimo technologijų centras“
Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonės „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. birželio 1 d.; pabaiga – 2021 gegužės 31 d.
Santrauka:
Sparčiai vystantis elementariųjų dalelių greitintuvų ir kitų generatorių parkui, auga nesąlytinių ir nuotolinių spinduliuočių detektavimo technologijų ir įrangos aktualumas, paklausa ir jų realizavimo rinka. Radiacinių technologijų taikymai, reikalauja apšvitų monitoringo radiacinio poveikio procesų valdymui, dalelių greitintuvų įrangos patikimumui įvertinti, aplinkosaugai. Projekto tikslas sukurti nesąlytines ir nuotolines jonizuojančiųjų spinduliuočių detektavimo technologijas, kombinuojant įvairių spektro ruožų fotoninius-lazerinius signalų registravimo, perdavimo ir matavimų būdus, turinčius didelį komercinimo potencialą. Projekte būtų vykdomos trys pagrindinės veiklos: 1)Padidinto tikslumo ir patikimumo lazerinių-mikrobangių jonizuojančių spinduliuočių detektavimo technologijų kūrimas; 2)Sparčiųjų optinių didelės laikinės skyros detektavimo technologijų, registruojant laisvakrūvės sugerties procesų evoliuciją, kūrimas;3) Kombinuotų detektavimo ir registravimo būdų bandomosios įrangos kūrimas detektavimo technologijų realizavimui bei testavimui. Unikalūs detektavimo metodai ir instrumentai, sukurti ir kalibruoti projekto vykdymo laikotarpiu, bus apsaugoti trimis EPO patentų paraiškomis. VU TMI JSNDT centro mokslininkai identifikuos perspektyviausias technologijas ir, baigus projektą, tęs jų plėtrą iki aukštesnių technologinės parengties lygmenų, kurie būtų patrauklūs LR AT verslo įmonėms, ir ugdys jaunų tyrėjų kompetencijas. Šios veiklos paskatintų glaudesnį bendradarbiavimą tarp LR mokslo ir verslo, kuriant unikalią įrangą. Siūlomi metodai neturi analogų pasauliniame nuotolinio ir spartaus detektavimo technologijų arsenale. Tokia įranga būtų sukomponuota LR AT įmonių gaminių pagrindu, padidinat šių įmonių gaminių asortimentą didelės pridėtinės vertės produktais. Detektavimo technologijų kūrimas ir taikymai būtų vertinga investicija įtraukiant Lietuvos mokslo bei AT įmonių potencialą į modernių mokslo-technologinių problemų sprendimą.
Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.
01.2.2-LMT-K-718-01-0041 Neutronų srauto detektavimo sistema su optiniu signalo nuskaitymu
Vadovas prof. G. Tamulaitis
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas
Projekto vadovas – Prof. Gintautas Tamulaitis
Projekto pavadinimas – „Neutronų srauto detektavimo sistema su optiniu signalo nuskaitymu“
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.
Santrauka:
Projektas yra skirtas didelio neutronų srauto (virš 10^10 neutronų/cm^2/s), kuris ženkliai viršija šiuo metu naudojamų sistemų ribas, detektavimo sistemos prototipo sukūrimui. Tokia sistema galės būti naudojama kontrolės sistemose branduolinėse jėgainėse ir spalatoriuose. Projektas bus vykdomas pagal Sumaniosios specializacijos prioritetą „Fotoninės ir lazerinės technologijos“.
Projekte bus sukurtas prietaiso, skirto matuoti didelius neutronų srautus, prototipas, sudarytas iš impulsinio lazerio ir inovatyvios konstrukcijos detektavimo sistemos, kai optinis signalas nuskaitomas panaudojant netiesines optines apšvitai atsparaus kristalo savybes, o signalo optinio ir elektroninio apdorojimo dalys yra atskirtos erdvėje. Prototipas atitinka prioriteto Veiksmų plano siekį „tirti ir kurti optinius ir optomechaninius komponentus“, o Projekte vykdomos veiklos bus skirtos „tirti naujus lazeriuose ir netiesinės optikos prietaisuose naudojamus stiklus, keramiką, kristalines medžiagas ir skaidulas“.
Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.
01.2.2-LMT-K-718-01-0018 Pažangios geometrijos nitridinių harmonikų generatorių gamyba ir tyrimas
Vadovas habil. dr. R. Tomašiūnas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas
Projekto vadovas – Dr. Roland Tomašiūnas
Projekto pavadinimas – „Pažangios geometrijos nitridinių harmonikų generatorių gamyba ir tyrimas“
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.
Santrauka:
Projekto tikslas - vykdant nitridinio antros harmonikos (angl. second harmonic generator SHG) generatoriaus gamybą padidinti žinių komercinimo ir perdavimo mastą. Pagrindinis uždavinys – sukurti naujos technologijos GaN darinius efektyviam (>25%) SHG bei impulsų spūdai (>150k.) ir juos išbandyti. Nitridinio SHG generatoriaus realizavimas išplėstų jo panaudojimo galimybes dėl GaN cheminio ir terminio atsparumo.
Projekte bus vykdomas optimizuotų struktūrų ruošinių auginimas, teorinis optimalios SHG struktūros modeliavimas ir formavimo trimis skirtingais būdais eksperimentai. Bus atliekamas skirtingais būdais pagamintų SHG kristalų testavimas ir charakteristikų palyginimas generuojant antrą lazerio harmoniką. Rezultatai bus pristatyti 4 tarptautinėse konferencijose, 3 publikacijose, bus parengta patentinė paraiška bei technologijos įdiegimo aktas, paskelbta atviro kodo programinė įranga. Sukauptos prietaisų formavimo ir žinių komercinimo patirtis pasitarnaus grupės veikloje.
Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.
01.2.2-LMT-K-718-01-0026 Pažangių optoelektronikos medžiagų kūrimas taikant išmaniąją molekulių inžineriją
Vadovas prof. S. A. Juršėnas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas
Projekto vadovas – Prof. Saulius Juršėnas
Projekto pavadinimas – „Pažangių optoelektronikos medžiagų kūrimas taikant išmaniąją molekulių inžineriją“
Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.
Santrauka:
Organinė optoelektronika yra viena sparčiausiai besiplėtojančių puslaidininkių elektronikos krypčių. Prie šios veržlios pramonės srities plėtos prisideda ir Lietuvos mokslo institucijos bei pramonės kompanijos. Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto (VU TMI) bei UAB "Tikslioji sintezė" (TS) mokslininkai bei technologai, vykdydami Sumaniosios specializacijos projektą „Pažangių optoelektronikos medžiagų kūrimas taikant išmaniąją molekulių inžineriją“ ketina kurti išskirtinių savybių organinių medžiagų didelių kiekių sintezės bei gryninimo technologijas. Tyrimai bus atliekami keliose medžiagų kryptyse, kuriose jau dabar pasiektos išskirtinės savybės: i) medžiagos organiniams kietakūniams lazeriams; ii) V-formos didelių poliacenų molekulės; iii) biofragmentus turinčios donor-akceptorinės sistemos jutikliams; iv) nesančių rinkoje heterociklinių fragmentų su padidintomis elektronoakceptorinėmis savybėmis sintezės būdų sukūrimas. Projekto idėja grindžiama nišinių produktų sumaniu molekulių dizainu paremtu tiek molekulinių savybių optimizacija tiek ir fizikinių savybių optimizacija kietajame kūne ir prietaise. Projekto vykdymo metu ketinama publikuoti 6 aukšto lygio publikacijas, vieną EPO patentinę paraišką bei į gamybą įdiegti 12-kos junginių didelio kiekio sintezės bei gryninimo technologijas. Sukurtos naujų medžiagų sintezės ir gryninimo technologijos, pademonstruotos naujų medžiagų savybės ir jų taikomumas prietaisuose leis ženkliai pakelti TS tarptautinį prestižą, užtikrins Lietuvos lyderystę nišinių organinės elektronikos ir fotonikos produktų gamyoje, bei pritrauks naujų užsakovų. Sukurtos technologijos leis pasiūlyti tarptautinei rinkai eilę inovatyvių produktų turinčių didelę pridėtinę vertę. Galiausiai tai paskatintų organinės elektronikos ir fotonikos medžiagų ir prietaisų sektoriaus plėtra Lietuvoje.
Projekto tikslas: Naujų, inovatyvių organinės optoelektronikos medžiagų, tinkamų didelių kiekių sintezei, sukūrimas bei jų pagrindu sukurtų prietaisų technologijos plėtra.
Projekto uždaviniai:
- Sukurti išskirtinių savybių optoelektronikos medžiagas.
- Naujų medžiagų pagrindu sukurtų prietaisų technologijų plėtra.
- Didelių kiekių sintezės ir gryninimo technologijų sukūrimas.
Rezultatas:
EPO patentas, Nauji gaminiai 12 vnt., 6 mokslinių tyrimų publikacijos.
Projekto vykdytojai:
Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Danutė Mankevičienė (Projekto finansininkė), Karolis Kazlauskas, Sigitas Tumkevičius, Alytis Gruodis, Steponas Raišys, Tomas Serevičius, Paulius Baronas, Gediminas Kreiza, Regimantas Komskis, Justina Jovaišaitė, Rokas Skaisgiris.
Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126
01.2.2-LMT-K-718-01-0013 Plataus spektro dozimetrijos prototipinės sistemos kūrimas įvairios paskirties radiaciniam monitoringui
Vadovas habil. dr. E. Gaubas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas
Projekto vadovas – Habil. dr. Eugenijus Gaubas
Projekto pavadinimas – „Plataus spektro dozimetrijos prototipinės sistemos kūrimas įvairios paskirties radiaciniam monitoringui“
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.
Santrauka:
Vis plačiau pasaulio mokslo ir technologinių inovacijų vystyme taikomos radiacinės technologijos: elektronikos prietaisų specifinių parametrų optimizavimui, sluoksninių darinių elektrinių charakteristikų modifikavimui medicininei diagnostikai bei terapijai. Radiacinių technologijų bei branduolinės energetikos taikymai, reikalauja griežto apšvitų monitoringo tiek apšvitos procesų valdymui, tiek branduolinio kuro bei jo atliekų saugyklų kontrolei, tiek dalelių greitintuvų įrangos patikimumui įvertinti, aplinkosaugai ir personalo saugumo užtikrinimui.
Šio projekto tikslas sukurti prototipinę dozimetrijos sistemą plataus spinduliuočių ir įtėkių spektro sparčiai dozimetrijai, pasiekiant didelę skiriamąją gebą, tinkamą spinduliuočių pluoštelių profiliavimui, in situ nuotoliniu arba nesąlytiniu būdu kontroliuojant apšvitos spektrą, srautą ir įtėkį.
Projekto uždavinys būtų sukomponuoti kompleksinius dozimetrinius sensorius, kurių atskiri komponentai būtų jautrūs selektyviam spinduliuočių spektrui, komponentų erdvinis išdėstymas užtikrintų radiacinį atsparumą ir galimybę aprėpti platų įtėkių/dozių diapazoną, bei suprojektuoti ir pagaminti tokių jutiklių vienalaikio nuskaitymo įrenginį.
Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.
09.3.3-LMT-K-712-01-0013 Spartūs scintiliatoriai spinduliuotės detektoriams
Vadovas prof. G. Tamulaitis
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas
Projekto vadovas – Prof. Gintautas Tamulaitis
Projekto pavadinimas – „Spartūs scintiliatoriai spinduliuotės detektoriams (FARAD)“
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.
Santrauka:
Projekte siekiama atskleisti procesus, ribojančius liuminescencijos atsako spartą scintiliatoriuose, kurie gali veikti spinduliuotės detektoriuose su artima 10 ps laikine skyra, kuri reikalinga norint išvengti sankaupos efekto ateities didelio šviesio greitintuvų eksperimentuose ir pasiekti geresnę erdvinę skyrą medicininiuose vaizdinimo prietaisuose. Pagrindinė projekto idėja remiasi sparčių scintiliatorių tyrimais kombinuojant ekperimentinius rezultatus, gautus panaudojant liuminescencinę spektroskopiją rezonansinio žadinimo sąlygomis su pikosekundžių eilės laikine skyra ir femtosekundinės laikinės skyros netiesinės optikos metodus, tame tarpe ir originalius, kurie scintiliatorių tyrimuose iki šiol buvo naudojamai labai fragmentiškai. Nepusiausvirųjų krūvininkų dinamika, liuminescencijos atsako formavimosi mechanizmai, sužadinimo pernaša, krūvininkų pagavimas, kryptingo kolegiravimo įtaka krūvininkų migracijai ir rekombinacijai bus tiriama įvairių tipų scintiliatoriuose, kurie bus gaunami iš kristalų augintojų, su kuriais dalyvaujame CERN tinkle Crystal Clear Collaboration (RD18) ir COST veikloje FAST. Ypatingas dėmesys bus skirtas scintiliatorių radiaciniam atsparumui jų laikinių charakteristikų požiūriu, kas dabar tampa nauju iššūkiu daugelyje aukštų energijų eksperimentų CERN ir kitose stambiose infrastruktūrose. Rezultatai bus panaudoti pasirenkant medžiagas, kurios yra perspektyviausios kaip spartūs scintiliatoriai, ir jų sudėties, legiravimo aktyvatoriais ir kolegiravimo bei auginimo ir terminio apdorojimo optimizavimui.
Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.
09.3.3-LMT-K-712-01-0084 Tripletinių būsenų inžinerija organinės optoelektronikos medžiagose
Vadovas dr. K. Kazlauskas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas
Projekto vadovas – Dr. Karolis Kazlauskas
Projekto pavadinimas – „Tripletinių būsenų inžinerija organinės optoelektronikos medžiagose“
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų lėšų pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.
Santrauka:
Projekto tikslas apima tripletinių būsenų inžineriją inovatyviose organinėse medžiagose, įmanomą dėka plačių molekulinės architektūros valdymo galimybių, siekiant išnaudoti tripletinio sužadinimo pavidalu sukauptą energiją organinės optoelektronikos prietaisų našumui padidinti. Tripletinio sužadinimo panaudojimas organinės optoelektronikos prietaisuose, tokiuose kaip organiniai šviestukai ir saulės celės, ilgą laiką buvo dideliu iššūkiu mokslininkams. Problema sąlygojo mažą organinės elektronikos prietaisų darbo našumą, kas iš esmės lėmė menką pastarųjų konkurencingumą ir paplitimą lyginant su jų neorganiniais analogais. VU Taikomųjų mokslų instituto mokslininkai siekia šias aktualias mokslines problemas spręsti dviem būdais: 1) tobulinant tripletinių eksitonų anihiliacijos (TTA) reiškiniu pasižyminčius šviesą konvertuojančius organinius sluoksnius, kurie atvertų galimybes stipriai padidinti saulės elementų našumą dėka prastai įsisavinamos raudonos‐IR spektrinės srities fotonų konvertavimo į gerai sugeriamus trumpesnių bangų fotonus, 2) tobulinant šiluma aktyvuota uždelstąja fluorescencija (TADF) pasižyminčius spinduolius, gebančius tripletinius (nespindulinius) eksitonus konvertuoti į singuletinius (spindulinius) 100% našumu, ir juos pritaikant našių OLED prietaisų gamybai pigiomis liejimo technologijomis ant lanksčių padėklų. Inovatyvus cheminės inžinerijos bei fizikiniai-technologiniai metodai bus panaudoti kuriant tiek naujos kartos TADF-OLED prietaisus, tiek silpna molekuline agregacija, tačiau dideliu tripletinių eksitonų difuzijos nuotoliu ir aukštu šviesos konversijos našumu pasižyminčius TTA sluoksnius. Projekto uždavinių realizavimas ir rezultatų skelbimas mokslinėje spaudoje pakels tyrėjų kompetenciją bei turės tiesioginės įtakos praktiniuose organinės optoelektronikos prietaisų taikymuose, t.y. atvers kelius stipriai padidinti saulės elementų našumą bei komercializuoti pigia technologija paremtus našius ir lanksčius naujos kartos OLED prietaisus.
Projekto tikslas: Plačiomis molekulinės architektūros galimybėmis valdant tripletines būsenas realizuoti našius organinės optoelektronikos prietaisus.
Projekto uždaviniai:
- Efektyvia tiripletinių eksitonų anihiliacija pasižyminčių junginių paieška, kūrimas, savybių tyrimas ir jų technologiniai taikymai šviesą konvertuojančiuose sluoksniuose.
- Šiluma akyvuota uždelstąja fluorescencija pasižyminčių medžiagų ir jomis paremtų našių organinių šviestukų technologijos vystymas.
Rezultatas:
12 mokslinių tyrimų publikacijų.
Projekto vykdytojai:
Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Danutė Mankevičienė (Projekto finansininkė, Edvinas Orentas, Ona Adomėnienė, Steponas Raišys, Tomas Serevičius, Paulius Baronas, Gediminas Kreiza, Justina Jovaišaitė, Augustina Jozeliūnaitė, Tomas Javorskis, Edvinas Radiunas, Dovydas Banevičius, Domantas Berenis, Virginijus Ruibys, Žilvinas Komičius.
Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126
09.3.3-LMT-K-712-01-0076 III-grupės nitridų MOCVD auginimas Van der Valso epitaksijos metodu naudojant grafeną (GRAFoGaNas)
Vadovas dr. T. Malinauskas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas
Projekto vadovas – Dr. Tadas Malinauskas
Projekto pavadinimas – „III-grupės nitridų MOCVD auginimas Van der Valso epitaksijos metodu naudojant grafeną (GRAFoGaNas)“
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų lėšų pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.
Santrauka:
Projekto tikslas - tobulinti mokslininkų kvalifikaciją tiriant III-grupės nitridinių optoelektroninikai skirtų darinių ir nanodarinių auginimo ant grafeno technologiją Projektas spręs pagrindinį uždavinį - naudojant visapusiškus charakterizavimo metodus ištirti III-grupės nitridų MOCVD augimo ant grafeno ypatumus. Projekto idėja ir novatoriškumas remiasi naujo metodo - van der Valso (vdW) epitaksijos panaudojant grafeną pritaikymu III-grupės nitridų auginimui. VdW epitaksijos su grafenu panaudojimas leis užaugintų epitaksinių sluoksnių nukėlimą. Tai įgalins daugkartinį brangių homoepitaksinių GaN tūrinių padėklų panaudojimą, o homoepitaksinis auginimas ant tūrinio GaN leis pasiekti aukštesnę GaN kristalinę kokybę, kas sąlygos optoelektrinių prietaisų nitridų pagrindų efektyvumo pagerėjimą. Projekte bus vykdomi MOCVD vdW auginimai panaudojant grafeną ant skirtingų padėklų - GaN, safyro, silicio karbido, silicio. Bus vykdomas visapusiškas užaugintų epitaksinių sluoksnių, nanodarinių ir optoelektrinių prietaisų struktūrų kristalinių, optinių ir elektrinių savybių tyrimas siekiant suprasti kristalų augimo fiziką ir optimizuoti auginimo technologiją. Planuojami rezultatai: tyrėjų kvalifikacijos pakėlimas, naujos technologijos išvystymas, mokslinių rezultatų viešinimas tarptautiniuose periodiniuose mokslo leidiniuose bei pranešimuose tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
Projekto tikslas: Tobulinti mokslininkų kvalifikaciją tiriant III-grupės nitridinių optoelektroninikai skirtų darinių ir nanodarinių auginimo ant grafeno technologiją.
Projekto uždaviniai:
- Naudojant visapusiškus charakterizavimo metodus ištirti III grupės nitridų MOCVD augimo ant grafeno ypatumus.
Rezultatas:
8 mokslinių tyrimų publikacijos.
Projekto vykdytojai:
Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Danutė Mankevičienė (Projekto finansininkė, Projektą vykdančio personalo sudėtį ir pareigas:
Arūnas Kadys, Tomas Grinys, Patrik Ščajev, Saulius Nargelas, Jūras Mickevičius, Viktorija Nargelienė, Jonas Jurkevičius, Sandra Stanionytė, Martynas Skapas, Mantas Dmukauskas, Marekas Kolenda, Kazimieras Badokas, Tomas Drunga.
Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126
01.2.2-CPVA-K-703-01-0007 Vilniaus universiteto inovacijų ir technologijų perdavimo paslaugų spektro išplėtimas
Vadovas V. Lapinskaitė
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Mokslo ir inovacijų direkcija, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas
Projekto vadovas – Vida Lapinskaitė
Projekto pavadinimas – „Vilniaus universiteto inovacijų ir technologijų perdavimo paslaugų spektro išplėtimas“
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų lėšų pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonės „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 22 d.; pabaiga – 2021 m. sausio 22 d.
Santrauka:
Projektu siekiama padidinti MTEP rezultatų komercinimo įstaigoje apimtys, išsprendus inovacijų specialistų ir jų kompetencijų trūkumo problemą. Šiuo metu įstaigoje didesnė dalis komercinimo funkcijų ir atsakomybių tenka tyrėjams, o ne komercinimo specialistams, todėl būtina išplėsti inovacijų ir technologijų teikiamų paslaugų spektrą. Projekto metu bus apmokyti 11 darbuotojų (5 esami), taip pat bus atrinktos 40 technologijų, kurioms bus paruošti ir įgyvendinti rinkodaros planai. Patobulinus darbuotojų kompetencijas, mokslo padaliniams bus pasiūlytos naujos paslaugos, tokios kaip ekonominis vertinimas, rinkos apžvalgų ir rinkodaros planų rengimo paslaugos. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą darbuotojai, gebės atpažinti MSI rezultatų potencialą MTEP komercinimui, o atrinktų technologijų rinkodaros planų įgyvendinimas leis pasiekti 61 proc. finansinės vertės augimą sėkmingai bendradarbiaujant su įmonėmis.
Projekto tikslas: Išplėsti teikiamų inovacijų ir technologijų perdavimo proceso paslaugų spektrą Vilniaus universiteto mokslininkams siekiant dažnesnio MTEP rezultatų komercinimo ir užsakomųjų darbų sutarčių finansinės vertės augimo. 7 proc. kasmet.
Projekto uždaviniai: Padidinti MTEP užsakomų darbų su įmonėmis sutarčių finansinę vertę. 7 proc. kasmet.
Veiklos:
- Inovacijų ir technologijų perdavimo skyriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, leisiantis teikti papildomas paslaugas intelektinės nuosavybės kūrėjams;
- Komercinį potencialą turinčių technologijų atranka, vertinimas, aprašymas, rinkos analizė ir rinkodaros plano parengimas;
- Paruoštų rinkodaros priemonių plano įgyvendinimas;
Rezultatas:
- Atrinkta ir su reitinguota 160 VU sukurtų technologijų, kurios turi ekonominį potencialą ir kurių potencialas reikalauja gilesnės analizės (Fizika, Chemija, Biotechnologijos, Medicina, Informatika ir t. t.);
- Iš atrinktų pasirinkti 80 technologijų, įvertinti jų technologinis parengties lygį, patentabilumą, ar kitos intelektinės apsaugos priemonės ir pagal klausimyną bus nustatyta jų ekonominė vertė;
- Iš jų dar atrinkti 40 technologijų ar kompetencijų ir joms paruošti specifiniai rinkodaros planus.
Daugiau informacijos suteiks: Inovacijų vadybininkas – Ekspertas Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126