Vykdomi projektai
09.3.3.-LMT-K-712-15-0252 Izoftalonitrilo TADF spinduolių optimizacija naujos kartos OLED gamybai
Vadovas dr. K. Kazlauskas, Dalyvis D. Berenis
Projekto vadovas – dr. Karolis Kazlauskas
Projekto dalyvis – Domantas Berenis
Projekto pavadinimas – Izoftalonitrilo TADF spinduolių optimizacija naujos kartos OLED gamybai
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-15-0252) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. liepos 1 d.; pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 31 d.
Santrauka:
Projekto tikslas – kelti studento kompetenciją ir gilinti jo žinias uždelstąja fluorescencija pasižyminčių molekulių tyrimų srityje.
Projekto tikslui pasiekti suformuotas toks uždavinys: atlikti izoftalonitrilo TADF spinduolių optimizaciją naujos kartos OLED gamybai. Numatoma projekto veikla: TADF pasižyminčių organinių medžiagų tirpalų ir sluoksnių formavimas bei fotofizikinių savybių tyrimas: sugerties, fotoliuiminescencijos spektrų ir kinetikų matavimas, kvantinio našumo įvertinimas. Rezultatų analizė, spinduolio su optimaliausia struktūra OLED gamybai nustatymas.
Projekto uždavinių realizavimas pakels studento kompetenciją ir suteiks studentui patirties atliekant mokslinį darbą.
09.3.3.-LMT-K-712-15-0284 Sužadinimų rekombinacija bei pernaša dvimačiuose perovskituose
Vadovas prof. S. A. Juršėnas, Dalyvis D. Litvinas
Projekto vadovas – prof. Saulius Antanas Juršėnas
Projekto dalyvis – Džiugas Litvinas
Projekto pavadinimas - Sužadinimų rekombinacija bei pernaša dvimačiuose perovskituose
Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos socialinio fondo lėšų (kodas 09.3.3.-LMT-K-712-15-0284) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. liepos 1 d.; pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 31 d.
Santrauka:
Pusiau organinės kubinės gardelės struktūros puslaidininkinės perovskitų medžiagos jau daugiau nei dešimtmetį intensyviai nagrinėjamos dėl puikių galimybių kurti didelio ploto puslaidininkinius prietaisus: visą optinį diapozoną užimančio draustinio tarpo, mažo gaudyklių tankio, didelio krūvininkų judrio bei difuzijos nuotolio, paprastos liejimo iš tirpalo technologijos. Visgi, didelio storio perovskitų sluoksnių panaudojimą stabdo įgimta vidinės struktūros degradacija dėl jonų migracijos. Pastarąją įmanoma įveikti formuojant dvimatės fazės perovskitų sluoksnius su organiniais tarpsluoksniais. Kita naudinga tokių "2D" struktūrų savybė - erdvinis kvantavimas: sluoksnelio storis keičia elektroninių būsenų spektrą. 2D perovskitų struktūros rodo labai perspektyvius prietaisų parametrus, tad ši tematika susilaukė išskirtinio dėmesio (pvz., ant lankstaus padėklo spausdinami saulės elementai su 8% našumu, 10 cm x 10 cm ploto moduliai su pastoviu 13 % našumu po metų ekspozijos saulę imituojančia standartine lempa). Darbo siekis - panagrinėti krūvininkų būsenas ir dinamiką, difuzijos reiškinius dvimačiuose perovskituose, ištirti erdvinės sąspraudos įtaką eksitonų būsenoms, išsiaiškinti, kokia tarpinių organinių sluoksnių įtaka pernašai ir rekombinacijai. Bus pasitelkiami stacionariosios, ultrasparčiosios spektroskopijos, šviesa indukuotų dinaminių gardelių metodai. Visa tai kels studento kompetenciją ir įgalins ateityje atlikti aušto lygio mokslinį darbą.
09.3.3.-LMT-K-712-15-0173 Studento gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas, tiriant šiuolaikinių amorfinio silicio (a-Si:H) Saulės elementų krūvio injekciją ir pernašą
Vadovas prof. V. Kažukauskas, Dalyvis E. Gvozdiovas
Projekto vadovas – prof. Vaidotas Kažukauskas
Projekto dalyvis - Edvinas Gvozdiovas
Projekto pavadinimas - Studento gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas, tiriant šiuolaikinių amorfinio silicio (a-Si:H) Saulės elementų krūvio injekciją ir pernašą
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-15-0173) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)
Projekto įgyvendinimo pradžia - 2019 m. liepos 1 d.; pabaiga - 2019 m. rugpjūčio 31 d.
Santrauka:
Šiame projekte tiriami plonasluoksniai nelegiruoto hidrogenizuoto amorfinio silicio (a-Si:H) bandiniai, kurie pasižymi itin maža savikaina dėl itin plonų sluoksnių, geromis fotovoltinėmis ir optinėmis savybėmis, bei nuodingų medžiagų nenaudojimu gamybos procese, kadangi vietoj toksiškomis medžiagomis legiruotų p ir n sluoksnių naudojami V2O5-x bei LiF/Al sluoksniai.
Šio darbo tikslas yra ištirti nelegiruoto a-Si:H plonasluoksnio SE su V2O5-x skaidriu sluoksniu (FTO/V2O5-x/i-a-Si:H/LiF/Al) fotoelektrines savybes su skirtingais deguonies kiekiais 300 – 80 K temperatūrų ruože bei ištirti krūvio pernašos charakteristikas bei mechanizmus.
01.1.1-CPVA-V-701-08-0002 Puslaidininkių technologijų centras (PTC)
Vadovas prof. G. Tamulaitis
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas
Projekto vadovas – Prof. Gintautas Tamulaitis; Atsakingas už sutarties įgyvendinimą – Projekto koodinatorius Justinas Baužys
Projekto pavadinimas – „Puslaidininkių technologijų centras (PTC)“
Projekto vertė - 4996909,00 eurų.
Projektas yra finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.1.1-CPVA-V-701 „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į europines infrastruktūras“.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2016 m. spalio 27 d.; pabaiga – 2021 m. birželio 30 d.
Santrauka:
Projekto investicijomis siekiama papildyti Puslaidininkių technologijos centro (toliau - PTC) mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau - MTEPI) bazę suformuojant išbaigtą mokslinių tyrimų paslaugų paketą. PTC - tai vienoje vietoje – Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre – lokalizuota technologinė infrastruktūra, kuri apima organinių ir neorganinių puslaidininkinių medžiagų ir darinių auginimo technologijas, jų struktūrinių, optinių ir elektrinių savybių tyrimo bazę bei įrangą elektronikos ir optoelektronikos prietaisų prototipams gaminti. Projekto lėšomis įsigyta įranga leis pagerinti jau naudojamos įrangos parametrus bei papildyti esamus įrangos komplektus trūkstamais elementais, siekiant pakelti atliekamų tyrimų technologinį lygį ir imtis daugiau atsakomybės, aktyviau dalyvauti tarptautinių mokslinių tyrimų iniciatyvų projektuose ir ateityje pilnavertiškai įsijungti į tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų programas ir dalyvauti MTEPI europiniuose projektuose. Projekto rezultatais naudosis PTC ir kitų mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus tyrėjai, atlikdami produktų tobulinimui reikalingus mokslinius tyrimus, naudodamiesi atvira prieiga, įgis praktinių gebėjimų dirbti su aukštųjų technologijų įranga.
Projekto tikslas: Sudaryti sąlygas kurti mokslines žinias ir teikti aukšto mokslinio lygio paslaugas gaminant puslaidininkines medžiagas ir jų darinius bei kuriant optoelektroninių produktų prototipus nanotechnologijų, fotonikos ir energiją tausojančių prietaisų kūrimo srityse.
Projekto uždavinys:
Modernizuoti atviros prieigos Puslaidininkių technologijos centro (PTC) MTEPI bazę, siekiant aktyvesnio jos panaudojimo tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose bei inovatyvių produktų kūrime.
Rezultatas:
Veiklos metu įsigyjami VU MTEP įrangos komplektai:
-- MOCVD įrangos modernizavimo komplektas;
- Reaktyvaus joninio ėsdinimo įrangos modernizavimo ir funkcionalumo praplėtimo;
- Skenuojančio elektroninio mikroskopo (SEM) modernizavimo komplektas;
- Spektrometrinis katodoliuminescencijos su laikine skyra matavimų komplektas;
- Hibridinių(organinių-neorganinių) šviestukų, lazerių ir saulės elementų gamybos technologinės įrangos komplektas;
- Organinių monokristalų kristalinės struktūros nustatymo įrenginys;
- Ultrasparčiosios spektroskopinės sistemos išplėtimas poliaroninių reiškinių matavimui;
- Organinės optoelektronikos technologinio klasterio išplėtimas 12-os šaltinių vakuuminio garinimo įrenginiu.
FTMC
- Fotolitografijos komplektas;
- Epitaksijos komplektas;
- Specialių dangų formavimo-apdorojimo komplektas;
- Prototipų charakterizavimo-testavimo komplektas;
Kiti rezultatai:
- Pagerės mokslininkų darbo sąlygos. Su PTC infrastruktūra dirba ~75 VU ir FTMC tyrėjai, skaičiuojant etatais arba ~110 asmenų (2017 m. duomenys). Konkrečiai su atnaujinta įranga skaičiuojant etatais dirbs 30 darbuotojų;
- Privataus sektoriaus darbuotojai pasinaudoję atnaujinta infrastruktūra – 7 vnt.;
- Pateiktos paraiškos dalyvauti tarptautinėse ir regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose – 5 vnt.
Projekto vykdytojai:
Prof. Gintautas Tamulaitis ir Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkų grupės. Projekto partneris Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras.
Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126
01.2.2-CPVA-K-703-02-0002 Jonizuojančiosios spinduliuotės nesąlytinio ir nuotolinio detektavimo technologijų centras
Vadovas habil. dr. E. Gaubas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas
Projekto vadovas – Habil. dr. Eugenijus Gaubas
Projekto pavadinimas – „Jonizuojančiosios spinduliuotės nesąlytinio ir nuotolinio detektavimo technologijų centras“
Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonės „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. birželio 1 d.; pabaiga – 2021 gegužės 31 d.
Santrauka:
Sparčiai vystantis elementariųjų dalelių greitintuvų ir kitų generatorių parkui, auga nesąlytinių ir nuotolinių spinduliuočių detektavimo technologijų ir įrangos aktualumas, paklausa ir jų realizavimo rinka. Radiacinių technologijų taikymai, reikalauja apšvitų monitoringo radiacinio poveikio procesų valdymui, dalelių greitintuvų įrangos patikimumui įvertinti, aplinkosaugai. Projekto tikslas sukurti nesąlytines ir nuotolines jonizuojančiųjų spinduliuočių detektavimo technologijas, kombinuojant įvairių spektro ruožų fotoninius-lazerinius signalų registravimo, perdavimo ir matavimų būdus, turinčius didelį komercinimo potencialą. Projekte būtų vykdomos trys pagrindinės veiklos: 1)Padidinto tikslumo ir patikimumo lazerinių-mikrobangių jonizuojančių spinduliuočių detektavimo technologijų kūrimas; 2)Sparčiųjų optinių didelės laikinės skyros detektavimo technologijų, registruojant laisvakrūvės sugerties procesų evoliuciją, kūrimas;3) Kombinuotų detektavimo ir registravimo būdų bandomosios įrangos kūrimas detektavimo technologijų realizavimui bei testavimui. Unikalūs detektavimo metodai ir instrumentai, sukurti ir kalibruoti projekto vykdymo laikotarpiu, bus apsaugoti trimis EPO patentų paraiškomis. VU TMI JSNDT centro mokslininkai identifikuos perspektyviausias technologijas ir, baigus projektą, tęs jų plėtrą iki aukštesnių technologinės parengties lygmenų, kurie būtų patrauklūs LR AT verslo įmonėms, ir ugdys jaunų tyrėjų kompetencijas. Šios veiklos paskatintų glaudesnį bendradarbiavimą tarp LR mokslo ir verslo, kuriant unikalią įrangą. Siūlomi metodai neturi analogų pasauliniame nuotolinio ir spartaus detektavimo technologijų arsenale. Tokia įranga būtų sukomponuota LR AT įmonių gaminių pagrindu, padidinat šių įmonių gaminių asortimentą didelės pridėtinės vertės produktais. Detektavimo technologijų kūrimas ir taikymai būtų vertinga investicija įtraukiant Lietuvos mokslo bei AT įmonių potencialą į modernių mokslo-technologinių problemų sprendimą.
Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.
01.2.2-LMT-K-718-01-0041 Neutronų srauto detektavimo sistema su optiniu signalo nuskaitymu
Vadovas prof. G. Tamulaitis
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas
Projekto vadovas – Prof. Gintautas Tamulaitis
Projekto pavadinimas – „Neutronų srauto detektavimo sistema su optiniu signalo nuskaitymu“
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.
Santrauka:
Projektas yra skirtas didelio neutronų srauto (virš 10^10 neutronų/cm^2/s), kuris ženkliai viršija šiuo metu naudojamų sistemų ribas, detektavimo sistemos prototipo sukūrimui. Tokia sistema galės būti naudojama kontrolės sistemose branduolinėse jėgainėse ir spalatoriuose. Projektas bus vykdomas pagal Sumaniosios specializacijos prioritetą „Fotoninės ir lazerinės technologijos“.
Projekte bus sukurtas prietaiso, skirto matuoti didelius neutronų srautus, prototipas, sudarytas iš impulsinio lazerio ir inovatyvios konstrukcijos detektavimo sistemos, kai optinis signalas nuskaitomas panaudojant netiesines optines apšvitai atsparaus kristalo savybes, o signalo optinio ir elektroninio apdorojimo dalys yra atskirtos erdvėje. Prototipas atitinka prioriteto Veiksmų plano siekį „tirti ir kurti optinius ir optomechaninius komponentus“, o Projekte vykdomos veiklos bus skirtos „tirti naujus lazeriuose ir netiesinės optikos prietaisuose naudojamus stiklus, keramiką, kristalines medžiagas ir skaidulas“.
Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.
01.2.2-LMT-K-718-01-0018 Pažangios geometrijos nitridinių harmonikų generatorių gamyba ir tyrimas
Vadovas habil. dr. R. Tomašiūnas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas
Projekto vadovas – Dr. Roland Tomašiūnas
Projekto pavadinimas – „Pažangios geometrijos nitridinių harmonikų generatorių gamyba ir tyrimas“
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.
Santrauka:
Projekto tikslas - vykdant nitridinio antros harmonikos (angl. second harmonic generator SHG) generatoriaus gamybą padidinti žinių komercinimo ir perdavimo mastą. Pagrindinis uždavinys – sukurti naujos technologijos GaN darinius efektyviam (>25%) SHG bei impulsų spūdai (>150k.) ir juos išbandyti. Nitridinio SHG generatoriaus realizavimas išplėstų jo panaudojimo galimybes dėl GaN cheminio ir terminio atsparumo.
Projekte bus vykdomas optimizuotų struktūrų ruošinių auginimas, teorinis optimalios SHG struktūros modeliavimas ir formavimo trimis skirtingais būdais eksperimentai. Bus atliekamas skirtingais būdais pagamintų SHG kristalų testavimas ir charakteristikų palyginimas generuojant antrą lazerio harmoniką. Rezultatai bus pristatyti 4 tarptautinėse konferencijose, 3 publikacijose, bus parengta patentinė paraiška bei technologijos įdiegimo aktas, paskelbta atviro kodo programinė įranga. Sukauptos prietaisų formavimo ir žinių komercinimo patirtis pasitarnaus grupės veikloje.
Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.
01.2.2-LMT-K-718-01-0026 Pažangių optoelektronikos medžiagų kūrimas taikant išmaniąją molekulių inžineriją
Vadovas prof. S. A. Juršėnas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas
Projekto vadovas – Prof. Saulius Juršėnas
Projekto pavadinimas – „Pažangių optoelektronikos medžiagų kūrimas taikant išmaniąją molekulių inžineriją“
Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.
Santrauka:
Organinė optoelektronika yra viena sparčiausiai besiplėtojančių puslaidininkių elektronikos krypčių. Prie šios veržlios pramonės srities plėtos prisideda ir Lietuvos mokslo institucijos bei pramonės kompanijos. Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto (VU TMI) bei UAB "Tikslioji sintezė" (TS) mokslininkai bei technologai, vykdydami Sumaniosios specializacijos projektą „Pažangių optoelektronikos medžiagų kūrimas taikant išmaniąją molekulių inžineriją“ ketina kurti išskirtinių savybių organinių medžiagų didelių kiekių sintezės bei gryninimo technologijas. Tyrimai bus atliekami keliose medžiagų kryptyse, kuriose jau dabar pasiektos išskirtinės savybės: i) medžiagos organiniams kietakūniams lazeriams; ii) V-formos didelių poliacenų molekulės; iii) biofragmentus turinčios donor-akceptorinės sistemos jutikliams; iv) nesančių rinkoje heterociklinių fragmentų su padidintomis elektronoakceptorinėmis savybėmis sintezės būdų sukūrimas. Projekto idėja grindžiama nišinių produktų sumaniu molekulių dizainu paremtu tiek molekulinių savybių optimizacija tiek ir fizikinių savybių optimizacija kietajame kūne ir prietaise. Projekto vykdymo metu ketinama publikuoti 6 aukšto lygio publikacijas, vieną EPO patentinę paraišką bei į gamybą įdiegti 12-kos junginių didelio kiekio sintezės bei gryninimo technologijas. Sukurtos naujų medžiagų sintezės ir gryninimo technologijos, pademonstruotos naujų medžiagų savybės ir jų taikomumas prietaisuose leis ženkliai pakelti TS tarptautinį prestižą, užtikrins Lietuvos lyderystę nišinių organinės elektronikos ir fotonikos produktų gamyoje, bei pritrauks naujų užsakovų. Sukurtos technologijos leis pasiūlyti tarptautinei rinkai eilę inovatyvių produktų turinčių didelę pridėtinę vertę. Galiausiai tai paskatintų organinės elektronikos ir fotonikos medžiagų ir prietaisų sektoriaus plėtra Lietuvoje.
Projekto tikslas: Naujų, inovatyvių organinės optoelektronikos medžiagų, tinkamų didelių kiekių sintezei, sukūrimas bei jų pagrindu sukurtų prietaisų technologijos plėtra.
Projekto uždaviniai:
- Sukurti išskirtinių savybių optoelektronikos medžiagas.
- Naujų medžiagų pagrindu sukurtų prietaisų technologijų plėtra.
- Didelių kiekių sintezės ir gryninimo technologijų sukūrimas.
Rezultatas:
EPO patentas, Nauji gaminiai 12 vnt., 6 mokslinių tyrimų publikacijos.
Projekto vykdytojai:
Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Danutė Mankevičienė (Projekto finansininkė), Karolis Kazlauskas, Sigitas Tumkevičius, Alytis Gruodis, Steponas Raišys, Tomas Serevičius, Paulius Baronas, Gediminas Kreiza, Regimantas Komskis, Justina Jovaišaitė, Rokas Skaisgiris.
Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126
01.2.2-LMT-K-718-01-0013 Plataus spektro dozimetrijos prototipinės sistemos kūrimas įvairios paskirties radiaciniam monitoringui
Vadovas habil. dr. E. Gaubas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas
Projekto vadovas – Habil. dr. Eugenijus Gaubas
Projekto pavadinimas – „Plataus spektro dozimetrijos prototipinės sistemos kūrimas įvairios paskirties radiaciniam monitoringui“
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.
Santrauka:
Vis plačiau pasaulio mokslo ir technologinių inovacijų vystyme taikomos radiacinės technologijos: elektronikos prietaisų specifinių parametrų optimizavimui, sluoksninių darinių elektrinių charakteristikų modifikavimui medicininei diagnostikai bei terapijai. Radiacinių technologijų bei branduolinės energetikos taikymai, reikalauja griežto apšvitų monitoringo tiek apšvitos procesų valdymui, tiek branduolinio kuro bei jo atliekų saugyklų kontrolei, tiek dalelių greitintuvų įrangos patikimumui įvertinti, aplinkosaugai ir personalo saugumo užtikrinimui.
Šio projekto tikslas sukurti prototipinę dozimetrijos sistemą plataus spinduliuočių ir įtėkių spektro sparčiai dozimetrijai, pasiekiant didelę skiriamąją gebą, tinkamą spinduliuočių pluoštelių profiliavimui, in situ nuotoliniu arba nesąlytiniu būdu kontroliuojant apšvitos spektrą, srautą ir įtėkį.
Projekto uždavinys būtų sukomponuoti kompleksinius dozimetrinius sensorius, kurių atskiri komponentai būtų jautrūs selektyviam spinduliuočių spektrui, komponentų erdvinis išdėstymas užtikrintų radiacinį atsparumą ir galimybę aprėpti platų įtėkių/dozių diapazoną, bei suprojektuoti ir pagaminti tokių jutiklių vienalaikio nuskaitymo įrenginį.
Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.
09.3.3-LMT-K-712-01-0013 Spartūs scintiliatoriai spinduliuotės detektoriams
Vadovas prof. G. Tamulaitis
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas
Projekto vadovas – Prof. Gintautas Tamulaitis
Projekto pavadinimas – „Spartūs scintiliatoriai spinduliuotės detektoriams (FARAD)“
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.
Santrauka:
Projekte siekiama atskleisti procesus, ribojančius liuminescencijos atsako spartą scintiliatoriuose, kurie gali veikti spinduliuotės detektoriuose su artima 10 ps laikine skyra, kuri reikalinga norint išvengti sankaupos efekto ateities didelio šviesio greitintuvų eksperimentuose ir pasiekti geresnę erdvinę skyrą medicininiuose vaizdinimo prietaisuose. Pagrindinė projekto idėja remiasi sparčių scintiliatorių tyrimais kombinuojant ekperimentinius rezultatus, gautus panaudojant liuminescencinę spektroskopiją rezonansinio žadinimo sąlygomis su pikosekundžių eilės laikine skyra ir femtosekundinės laikinės skyros netiesinės optikos metodus, tame tarpe ir originalius, kurie scintiliatorių tyrimuose iki šiol buvo naudojamai labai fragmentiškai. Nepusiausvirųjų krūvininkų dinamika, liuminescencijos atsako formavimosi mechanizmai, sužadinimo pernaša, krūvininkų pagavimas, kryptingo kolegiravimo įtaka krūvininkų migracijai ir rekombinacijai bus tiriama įvairių tipų scintiliatoriuose, kurie bus gaunami iš kristalų augintojų, su kuriais dalyvaujame CERN tinkle Crystal Clear Collaboration (RD18) ir COST veikloje FAST. Ypatingas dėmesys bus skirtas scintiliatorių radiaciniam atsparumui jų laikinių charakteristikų požiūriu, kas dabar tampa nauju iššūkiu daugelyje aukštų energijų eksperimentų CERN ir kitose stambiose infrastruktūrose. Rezultatai bus panaudoti pasirenkant medžiagas, kurios yra perspektyviausios kaip spartūs scintiliatoriai, ir jų sudėties, legiravimo aktyvatoriais ir kolegiravimo bei auginimo ir terminio apdorojimo optimizavimui.
Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.
09.3.3-LMT-K-712-01-0084 Tripletinių būsenų inžinerija organinės optoelektronikos medžiagose
Vadovas dr. K. Kazlauskas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas
Projekto vadovas – Dr. Karolis Kazlauskas
Projekto pavadinimas – „Tripletinių būsenų inžinerija organinės optoelektronikos medžiagose“
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų lėšų pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.
Santrauka:
Projekto tikslas apima tripletinių būsenų inžineriją inovatyviose organinėse medžiagose, įmanomą dėka plačių molekulinės architektūros valdymo galimybių, siekiant išnaudoti tripletinio sužadinimo pavidalu sukauptą energiją organinės optoelektronikos prietaisų našumui padidinti. Tripletinio sužadinimo panaudojimas organinės optoelektronikos prietaisuose, tokiuose kaip organiniai šviestukai ir saulės celės, ilgą laiką buvo dideliu iššūkiu mokslininkams. Problema sąlygojo mažą organinės elektronikos prietaisų darbo našumą, kas iš esmės lėmė menką pastarųjų konkurencingumą ir paplitimą lyginant su jų neorganiniais analogais. VU Taikomųjų mokslų instituto mokslininkai siekia šias aktualias mokslines problemas spręsti dviem būdais: 1) tobulinant tripletinių eksitonų anihiliacijos (TTA) reiškiniu pasižyminčius šviesą konvertuojančius organinius sluoksnius, kurie atvertų galimybes stipriai padidinti saulės elementų našumą dėka prastai įsisavinamos raudonos‐IR spektrinės srities fotonų konvertavimo į gerai sugeriamus trumpesnių bangų fotonus, 2) tobulinant šiluma aktyvuota uždelstąja fluorescencija (TADF) pasižyminčius spinduolius, gebančius tripletinius (nespindulinius) eksitonus konvertuoti į singuletinius (spindulinius) 100% našumu, ir juos pritaikant našių OLED prietaisų gamybai pigiomis liejimo technologijomis ant lanksčių padėklų. Inovatyvus cheminės inžinerijos bei fizikiniai-technologiniai metodai bus panaudoti kuriant tiek naujos kartos TADF-OLED prietaisus, tiek silpna molekuline agregacija, tačiau dideliu tripletinių eksitonų difuzijos nuotoliu ir aukštu šviesos konversijos našumu pasižyminčius TTA sluoksnius. Projekto uždavinių realizavimas ir rezultatų skelbimas mokslinėje spaudoje pakels tyrėjų kompetenciją bei turės tiesioginės įtakos praktiniuose organinės optoelektronikos prietaisų taikymuose, t.y. atvers kelius stipriai padidinti saulės elementų našumą bei komercializuoti pigia technologija paremtus našius ir lanksčius naujos kartos OLED prietaisus.
Projekto tikslas: Plačiomis molekulinės architektūros galimybėmis valdant tripletines būsenas realizuoti našius organinės optoelektronikos prietaisus.
Projekto uždaviniai:
- Efektyvia tiripletinių eksitonų anihiliacija pasižyminčių junginių paieška, kūrimas, savybių tyrimas ir jų technologiniai taikymai šviesą konvertuojančiuose sluoksniuose.
- Šiluma akyvuota uždelstąja fluorescencija pasižyminčių medžiagų ir jomis paremtų našių organinių šviestukų technologijos vystymas.
Rezultatas:
12 mokslinių tyrimų publikacijų.
Projekto vykdytojai:
Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Danutė Mankevičienė (Projekto finansininkė, Edvinas Orentas, Ona Adomėnienė, Steponas Raišys, Tomas Serevičius, Paulius Baronas, Gediminas Kreiza, Justina Jovaišaitė, Augustina Jozeliūnaitė, Tomas Javorskis, Edvinas Radiunas, Dovydas Banevičius, Domantas Berenis, Virginijus Ruibys, Žilvinas Komičius.
Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126
09.3.3-LMT-K-712-01-0076 III-grupės nitridų MOCVD auginimas Van der Valso epitaksijos metodu naudojant grafeną (GRAFoGaNas)
Vadovas dr. T. Malinauskas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas
Projekto vadovas – Dr. Tadas Malinauskas
Projekto pavadinimas – „III-grupės nitridų MOCVD auginimas Van der Valso epitaksijos metodu naudojant grafeną (GRAFoGaNas)“
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų lėšų pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.
Santrauka:
Projekto tikslas - tobulinti mokslininkų kvalifikaciją tiriant III-grupės nitridinių optoelektroninikai skirtų darinių ir nanodarinių auginimo ant grafeno technologiją Projektas spręs pagrindinį uždavinį - naudojant visapusiškus charakterizavimo metodus ištirti III-grupės nitridų MOCVD augimo ant grafeno ypatumus. Projekto idėja ir novatoriškumas remiasi naujo metodo - van der Valso (vdW) epitaksijos panaudojant grafeną pritaikymu III-grupės nitridų auginimui. VdW epitaksijos su grafenu panaudojimas leis užaugintų epitaksinių sluoksnių nukėlimą. Tai įgalins daugkartinį brangių homoepitaksinių GaN tūrinių padėklų panaudojimą, o homoepitaksinis auginimas ant tūrinio GaN leis pasiekti aukštesnę GaN kristalinę kokybę, kas sąlygos optoelektrinių prietaisų nitridų pagrindų efektyvumo pagerėjimą. Projekte bus vykdomi MOCVD vdW auginimai panaudojant grafeną ant skirtingų padėklų - GaN, safyro, silicio karbido, silicio. Bus vykdomas visapusiškas užaugintų epitaksinių sluoksnių, nanodarinių ir optoelektrinių prietaisų struktūrų kristalinių, optinių ir elektrinių savybių tyrimas siekiant suprasti kristalų augimo fiziką ir optimizuoti auginimo technologiją. Planuojami rezultatai: tyrėjų kvalifikacijos pakėlimas, naujos technologijos išvystymas, mokslinių rezultatų viešinimas tarptautiniuose periodiniuose mokslo leidiniuose bei pranešimuose tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
Projekto tikslas: Tobulinti mokslininkų kvalifikaciją tiriant III-grupės nitridinių optoelektroninikai skirtų darinių ir nanodarinių auginimo ant grafeno technologiją.
Projekto uždaviniai:
- Naudojant visapusiškus charakterizavimo metodus ištirti III grupės nitridų MOCVD augimo ant grafeno ypatumus.
Rezultatas:
8 mokslinių tyrimų publikacijos.
Projekto vykdytojai:
Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Danutė Mankevičienė (Projekto finansininkė, Projektą vykdančio personalo sudėtį ir pareigas:
Arūnas Kadys, Tomas Grinys, Patrik Ščajev, Saulius Nargelas, Jūras Mickevičius, Viktorija Nargelienė, Jonas Jurkevičius, Sandra Stanionytė, Martynas Skapas, Mantas Dmukauskas, Marekas Kolenda, Kazimieras Badokas, Tomas Drunga.
Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126
09.3.3-LMT-K-712-02-0012 Aukštųjų energijų spinduliuotėmis apšvitintų AlGaN-GaN darinių elektrinių ir scintiliacinių charakteristikų tyrimas
Stažuotojas dr. J. Pavlov, Vadovas prof. G. Tamulaitis
Projekto vykdytojas – Vilniaus Universitetas
Projekto stažuotojas – Dr. Jevgenij Pavlov
Projekto stažuotės vadovas – Prof. Gintautas Tamulaitis
Projekto pavadinimas – „Aukštųjų energijų spinduliuotėmis apšvitintų AlGaN-GaN darinių elektrinių ir scintiliacinių charakteristikų tyrimas“
Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3- LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. gruodžio 4 d.; pabaiga – 2019 gruodžio 3 d.
Santrauka:
Podoktorantūros studijų projekto idėja yra grindžiama AlGaN-GaN scintiliatorių liuminescencijos spektrų modifikacija, nulemta susidarančių radiacinių defektų, tuo – praplečiant radiacijos sensorių radiacinį atsparumą ateities CERN eksperimentams. Projekto tikslas yra stažuotojo kvalifikacijos kėlimas siekiant atskleisti radiacinių defektų AlGaN-GaN dariniuose susidarymo ir modifikacijų įtaką, kintant įtėkiui, AlGaN-GaN scintiliatorių liuminescencijos spektrų ir elektrinių charakteristikų transformacijoms, kurios pasitelkiamos aukštųjų energijų spinduliuočių detektavimui. Šio projekto tyrimų naujumas sietinas su defektų spektroskopijos metodologijos tiek kontaktiniais, tiek nesąlytiniais būdais sukūrimu ar tobulinimu, siekiant detaliai atskleisti poliarizacinių efektų įtaką tokių struktūrų funkcinėms savybėms, įvairių AlGaN-GaN sluoksnių įtaką scintiliatorių atsako signalų formavimuisi.
Praktinis šio projekto naujumas sietinas su daugiasluoksnių darinių, kuriuose yra didelis savitųjų defektų tankis, charakterizavimo metodologijos tobulinimu, kombinuojant įvairias spektrines ir relaksacijos parametrų įvertinimo metodikas. Identifikuoti defektai, jų parametrų vertės, galėtų būti pasitelkti charakterizuojant naujai sintezuojamas medžiagas, o liuminescencinės charakteristikos būtų vertingos struktūrų kokybės kontrolei.
Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute ir numatytose pagal projektą užsienio institucijose.
09.3.3-LMT-K-712-02-0009 Perovskitinis baltos šviesos šviestukas (PWLED)
Stažuotojas dr. P. Ščajev, Vadovas dr. R. Tomašiūnas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas
Projekto stažuotojas – Dr. Patrik Ščajev
Projekto stažuotės vadovas – Dr. Roland Tomašiūnas
Projekto pavadinimas – „Perovskitinis baltos šviesos šviestukas“
Finansavimo šaltinis - Europos socialinis fondas
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. gruodžio 4 d.; pabaiga – 2019 gruodžio 3 d.
Santrauka:
Per pastaruosius kelerius metus sparčiai išaugo gaminamų švino halogenidų perovskitinių šviestukų efektyvumas. Neseniai nanokristaliniuose raudonos ir žalios šviesos šviestukuose buvo pasiektas ~10% išorinis kvantinis našumas ir pakankamai geras stabilumas. Perovskitai jau yra išbandyti fosforo funkcijai baltuose šviestukuose, tačiau vien perovskitinių šviestukų dar pademonstruota nebuvo.
Šio projekto tikslas yra pagaminti baltos šviesos šviestuką su spalvų atgavos rodikliu Ra > 90 ir skirtinga koreliuotąja spalvine temperatūra (CCT = 2500-7000 K). Tikslas bus pasiektas pagaminus perovskitinį mėlynos šviesos šviestuką, kombinuotą su keliais mažesnio draustinio energijos tarpo perovskitiniais sluoksniais (MAPbBr3-xIx ir CsPbBr3-xIx), skirtais melsvai–raudono spektro šviesos perspinduliavimui. Šie sluoksniai veiktų kaip fosforai komerciniuose InGaN šviestukuose. Šviesos ištrūkai pagerinti bus panaudoti fotoniniai dariniai, taip pat, bus ištirtas srovės bei temperatūros poveikis šviestuko efektyvumui gerinti. Tikimasi, kad projekto vykdymo metu pagamintas šviestukas inicijuos perovskitinių šviestukų tyrimus Lietuvoje.
Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.
09.3.3-LMT-K-712-02-0018 Skaidulinių scintiliatorių, skirtų aukštųjų energijų fizikos eksperimentams, optinių savybių tyrimas
Stažuotojas dr. D. Dobrovolskas, Vadovas habil. dr. E. Gaubas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas
Projekto stažuotojas – Dr. Darius Dobrovolskas
Projekto stažuotės vadovas – Habil. dr. Eugenijus Gaubas
Projekto pavadinimas – „Skaidulinių scintiliatorių, skirtų aukštųjų energijų fizikos eksperimentams, optinių savybių tyrimas“
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. gruodžio 4 d.; pabaiga – 2019 gruodžio 3 d.
Santrauka:
Skaidulinius scintiliatorius numatyta panaudoti detektoriuose net keletoje tarptautinių grupių aukštų energijų fizikos eksperimentuose.
Skaidulinių scintiliatorių tinkamumas tokiems pritaikymams jau yra pademonstruotas CERN bandymuose. Tačiau retųjų žemių priemaišos tokiuose skaidulose pasiskirsto netolygiai. Kol nėra išsiaiškinti priemaišų netolygumų matmenys ir susidarymo priežastys, tol nepavyks kryptingai tobulinti scintiliatorių efektyvumą. Todėl yra reikalingas detalus scintiliatorių tyrimas. Šio projekto metu bandiniai bus tiriami konfokalinės spektrometrijos metodika, užtikrinančia aukštą erdvinę skyrą. Bus atliekami liuminescencinės spektrometrijos, liuminescencinės kinetikos ir kvantinio našumo tyrimai. Šie matavimai leis stebėti kristaluose vykstančius rekombinacijos procesus bei įvertinti scintiliacinių detektorių kokybę ir prisidės prie kalorimetrų technologijos tobulinimo.
Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.
01.2.2-CPVA-K-703-01-0007 Vilniaus universiteto inovacijų ir technologijų perdavimo paslaugų spektro išplėtimas
Vadovas V. Lapinskaitė
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Mokslo ir inovacijų direkcija, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas
Projekto vadovas – Vida Lapinskaitė
Projekto pavadinimas – „Vilniaus universiteto inovacijų ir technologijų perdavimo paslaugų spektro išplėtimas“
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų lėšų pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonės „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 22 d.; pabaiga – 2021 m. sausio 22 d.
Santrauka:
Projektu siekiama padidinti MTEP rezultatų komercinimo įstaigoje apimtys, išsprendus inovacijų specialistų ir jų kompetencijų trūkumo problemą. Šiuo metu įstaigoje didesnė dalis komercinimo funkcijų ir atsakomybių tenka tyrėjams, o ne komercinimo specialistams, todėl būtina išplėsti inovacijų ir technologijų teikiamų paslaugų spektrą. Projekto metu bus apmokyti 11 darbuotojų (5 esami), taip pat bus atrinktos 40 technologijų, kurioms bus paruošti ir įgyvendinti rinkodaros planai. Patobulinus darbuotojų kompetencijas, mokslo padaliniams bus pasiūlytos naujos paslaugos, tokios kaip ekonominis vertinimas, rinkos apžvalgų ir rinkodaros planų rengimo paslaugos. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą darbuotojai, gebės atpažinti MSI rezultatų potencialą MTEP komercinimui, o atrinktų technologijų rinkodaros planų įgyvendinimas leis pasiekti 61 proc. finansinės vertės augimą sėkmingai bendradarbiaujant su įmonėmis.
Projekto tikslas: Išplėsti teikiamų inovacijų ir technologijų perdavimo proceso paslaugų spektrą Vilniaus universiteto mokslininkams siekiant dažnesnio MTEP rezultatų komercinimo ir užsakomųjų darbų sutarčių finansinės vertės augimo. 7 proc. kasmet.
Projekto uždaviniai: Padidinti MTEP užsakomų darbų su įmonėmis sutarčių finansinę vertę. 7 proc. kasmet.
Veiklos:
- Inovacijų ir technologijų perdavimo skyriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, leisiantis teikti papildomas paslaugas intelektinės nuosavybės kūrėjams;
- Komercinį potencialą turinčių technologijų atranka, vertinimas, aprašymas, rinkos analizė ir rinkodaros plano parengimas;
- Paruoštų rinkodaros priemonių plano įgyvendinimas;
Rezultatas:
- Atrinkta ir su reitinguota 160 VU sukurtų technologijų, kurios turi ekonominį potencialą ir kurių potencialas reikalauja gilesnės analizės (Fizika, Chemija, Biotechnologijos, Medicina, Informatika ir t. t.);
- Iš atrinktų pasirinkti 80 technologijų, įvertinti jų technologinis parengties lygį, patentabilumą, ar kitos intelektinės apsaugos priemonės ir pagal klausimyną bus nustatyta jų ekonominė vertė;
- Iš jų dar atrinkti 40 technologijų ar kompetencijų ir joms paruošti specifiniai rinkodaros planus.
Daugiau informacijos suteiks: Inovacijų vadybininkas – Ekspertas Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126
09.3.3-LMT-K-712-10-0203 Bešviniai perovskitai lazerių taikymams
Studentas D. Litvinas, vadovas prof. S. Juršėnas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas
Projekto vadovas – Prof. Saulius Juršėnas
Studentas – Džiugas Litvinas
Projekto pavadinimas – „Bešviniai perovskitai lazerių taikymams“
2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ (kvietimas Nr. 10) veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2019 m. balandžio 31 d.
Santrauka:
Metalų halogenidų perovskitų medžiagos įsiveržė į didelio ploto puslaidininkių prietaisų rinką dėl išskirtinių savybių: galimybės taikyti pigią liejimo iš tirpalo gamybos technologiją, gaminant nesudėtingai valdyti draustinį tarpą, kuris užima visą optinį diapozoną ir aukšto krūvininkų judrio. Neseniai įvykę proveržiai šviestukų bei puslaidininkinių lazerių su perovskitų aktyviąja terpe kūrime bei perovskitų fotovoltinių elementų aukštas našumas (iki 23%, palyginamas su geriausiais neorganinių puslaidininkių konkurentais) pateisina į šias medžiagas dėtus lūkesčius. Norint panaikinti ekologinę taršą aplinkai dėl toksiškų gamybos procese naudojamų švino junginių, prieš keletą metų pradėti kurti ir jau pademonstruoti sėkmingai veikiantys bešviniai, pvz., alavo katijonų perovskitai. Šio darbo tikslas yra ištirti krūvininkų dinamiką bešviniuose perovskituose, sąlygose, artimose puslaidininkinio lazerio veiklai. Bešvinių perovskitų tiriami bandiniai pagaminti bendradarbiaujant su Japonijos Kiūšiū universiteto mokslininkais. Taikydamas ultrasparčiosios spektroskopijos metodus, studentas: ištirs krūvininkų rekombinacijos, pernašos mechanizmus, nustatys sustiprintos savaiminės spinduliuotės slenksčius, pateiks rekomendacijas optimalioms optinio stiprinimo sąlygoms gauti. Darbo rezultatus planuojama publikuoti aukšto lygio moksliniuose leidiniuose.
Rezultatas:
Mokslinių tyrimų ataskaita.
Projekto vykdytojai:
Prof. Saulius Juršėnas, Džiugas Litvinas.
Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126
09.3.3-LMT-K-712-10-0067 Difenilantraceno junginių konjugacijos ilgio įtaka šviesos konversijos našumui
Studentė K. Maleckaitė, vadovas dr. S. Raišys
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas
Projekto vadovas – Dr. Steponas Raišys
Studentas – Karolina Maleckaitė
Projekto pavadinimas – „Difenilantraceno junginių konjugacijos ilgio įtaka šviesos konversijos našumui“
2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ (kvietimas Nr. 10) veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2019 m. balandžio 31 d.
Santrauka:
Pagrindinis projekto tikslas – ugdyti jaunosios tyrėjos gebėjimus bei kelti mokslinę kompetenciją atliekant šviesos konversijos tyrimus optinės spektroskopijos metodais. Vykdant mokslinių tyrimų projektą planuojama kompleksiškai apjungti eksperimentų organizavimą bei vykdymą atliekant šviesos konversijos tyrimus difenilantraceno dariniuose ir nustatyti difenilantraceno darinių konjugacijos ilgio įtaką šviesos konversijos našumui.
Projekto tikslui pasiekti iškeltas toks uždavinys: Atlikti difenilantraceno darinių detalų charakterizavimą optinės spektroskopijos metodais ir tokiu būdu ugdyti jaunojo tyrėjo mokslinių eksperimentų atlikimo gebėjimus.
Numatoma projekto veikla: eksperimentų planavimas, atlikimas ir analizė. Veiklos metu bus pagaminti 2-3 skirtingų difenilantraceno junginių sluoksniai šviesos našumui įvertinti, atliktas detalus optinis charakterizavimas bei nustatyta konjugacijos ilgio įtaka šviesos konversijos našumui.
Projekto uždavinių įvykdymas pakels studentės kompetenciją medžiagų technologijoje, suteiks studentei patirties atliekant mokslinį darbą.
Rezultatas:
Mokslinių tyrimų ataskaita.
Projekto vykdytojai:
Dr. Steponas Raišys, Karolina Maleckaitė.
Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126
09.3.3-LMT-K-712-10-0088 Trečiosios kartos organinių šviesos diodų formavimas panaudojant liejimo technologiją
Studentas D. Berenis, vadovas dr. K. Kazlauskas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas
Projekto vadovas – Dr. Karolis Kazlauskas
Studentas – Domantas Berenis
Projekto pavadinimas – „Trečiosios kartos organinių šviesos diodų formavimas panaudojant liejimo technologiją“
2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ (kvietimas Nr. 10) veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2019 m. balandžio 31 d.
Santrauka:
Projekto tikslas – kelti studento kompetenciją ir suteikti jam patirties organinių šviesos diodų gamybos panaudojant liejimo technologiją ir pagamintų prietaisų charakterizavimo srityse.
Projekto tikslui pasiekti suformuotas toks uždavinys: pagaminti trečiosios kartos OLED panaudojant liejimo technologiją ir atlikti prietaiso charakterizavimą.
Numatoma projekto veikla: organinių medžiagų sluoksnių formavimas panaudojant liejimo technologiją, pagamintų sluoksnių analizė, kokybės užtikrinimas, organinio šviestuko realizavimas, pagaminto prietaiso charakterizavimas. Projekto metu studentas gilinsis į liejimo būdu formuojamų organinių šviestukų technologijų proveržius pasaulyje, planuos ir atliks eksperimentus, analizuos ir pristatys gautus duomenis.
Projekto uždavinių realizavimas pakels studento kompetenciją, suteiks studentui patirties atliekant mokslinį darbą ir leis jam nesunkiai įsijungi į FNI Organinės optoelektronikos grupės veiklą ateityje.
Rezultatas:
Mokslinių tyrimų ataskaita.
Projekto vykdytojai:
Dr. Karolis Kazlauskas, Domantas Berenis.
Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126
09.3.3-LMT-K-712-10-0135 Lutecio itrio aliuminio perovskitų fotoliuminescencinių savybių tyrimas
Studentė V. Marčiulionytė, vadovas dr. D. Dobrovolskas
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas
Projekto vadovas – Dr. Darius Dobrovolskas
Studentas – Vaida Marčiulionytė
Projekto pavadinimas – „Lutecio itrio aliuminio perovskitų fotoliuminescencinių savybių tyrimas“
2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ (kvietimas Nr. 10) veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2019 m. balandžio 31 d.
Santrauka:
Projekto tikslas yra teorinių ir eksperimentinių tyrimų studento kvalifikacijos tobulinimas nagrinėjant, kaip lutecis veikia sužadinto krūvio dinamiką itrio aliuminio perovskitų monokristaluose. Projekto metu studentė papildys savo eksperimentines bei teorines žinias, atliks optinės sugerties, bei fotoliuminescencijos matavimus plačiame temperatūrų intervale. Pagal išanalizuotus rezultatus bus parengta ataskaita.
Rezultatas:
Mokslinių tyrimų ataskaita.
Projekto vykdytojai:
Dr. Darius Dobrovolskas, Vaida Marčiulionytė.
Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126
09.3.3-LMT-K-712-10-0145 Fosforo šviesos keitiklių terpės šiluminių ir optinių savybių optimizavimas įterpiant boro nitrido
Studentė J. Aglinskaitė, vadovė A. Zabiliūtė-Karaliūnė
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas
Projekto vadovas – Dokt. Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė
Studentas – Justina Aglinskaitė
Projekto pavadinimas – „Fosforo šviesos keitiklių terpės šiluminių ir optinių savybių optimizavimas įterpiant boro nitrido“
2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ (kvietimas Nr. 10) veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2019 m. balandžio 31 d.
Santrauka:
Studijų metu studentai įgauna daug teorinių žinių fizikos, chemijos ir matematikos srityse, tačiau šių žinių pritaikymas praktikoje studentui išlieka sudėtingas uždavinys. Šis studentų mokslinės praktikos projektas yra skirtas kelti Fizikos fakulteto magistro programos Optoelektronikos medžiagos ir technologijos 2 kurso studentės Justinos Aglinskaitės mokslinėms kompetencijoms puslaidininkių fizikos srityje. Projekto tikslas yra ištirti BN miltelių įtaką skirtingų terpių fosforo keitikliams ir nustatyti optimalią BN miltelių koncentraciją fosforo keitiklyje. Kuriant konversijos fosfore lazerinius diodus susiduriama su problema - intensyvios lazerio spinduliuotės sukeliamu fosforo perkaitimu, kas sąlygoja sparčią medžiagos degradaciją bei fotoliuminescencijos našumo kritimą. Problemą dalinai išsprendžia kristalinių fosforų naudojimas, tačiau dėl technologinių iššūkių, jų gamyba yra lėta ir brangi. Ekonomiškesnis variantas - patalpinti fosforą į šviesai ir šilumai laidžią terpę, bet rasti tokių medžiagų sudėtinga, todėl šią problemą galima išspręsti į įprasta fosforo keitiklio terpę (silikoną, polimerą ar stiklą) įterpiant šviesą atspindinčios ir dideliu šiluminiu laidumu pasižyminčios medžiagos (pvz. boro nitrido - BN) miltelių.
Praktikos metu, studentė Justina Aglinskaitė paruoš fosforo bandinius skirtingose terpėse su skirtingomis BN koncentracijomis, ištirs šių bandinių fotoliuminescencines savybes bei savo pačios ankstesnės praktikos metu sukonstruotu stendu, išmatuos bandinių šiluminį laidumą. Vėliau studentė atliks BN miltelių koncentracijos bandinyje optimizaciją ir nustatys optimalų BN kiekį, kuris padidintų bandinio šiluminį laidumą ženkliai nesumažinant fotoliuminescencijos intensyvumo.
Rezultatas:
Mokslinių tyrimų ataskaita.
Projekto vykdytojai:
Dokt. Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė, Justina Aglinskaitė.
Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126
09.3.3-LMT-K-712-13-0322 Mokslinių tyrimų rezultatų pristatymas Spektroskopijos kongrese Stokholme
Projekto dalyvis – Prof. Habil. Dr. Juozas Vidmantis Vaitkus
Projekto pavadinimas – Mokslinių tyrimų rezultatų pristatymas Spektroskopijos kongrese Stokholme
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. kovo 24 d.; pabaiga – 2019 m. kovo 28 d.
Santrauka:
Pranešime pristatomi spektroskopinių metodų (FTIR, Ramano ir fluorescencios) panaudojimo rezultatus žmogaus audinių tyrimui, ir detaliai parodo fluorescencijos spektroskopijos galimybes audinių patologijos diagnostikai. Tirtos galimybės taikyti šią metodiką stuburo disko ir gimdos kaklelio patologijos diagnostikai. Sukurtas naujas duomenų apdorojimo algoritmas, tinkantis ir kitiems diagnostikos atvejams. Stuburo disko degeneracijos lygmens ir stuburo slankstelio pokyčių, žinomų "Modic changes" vardu, yra ypač aktualu chirurgams gydantiems nugaros skausmo negalavimą, nes sukurta metodika pakeičia būtinybę naudoti magnetinio rezonanso vaizdinimo diagnostiką, kuri net negali būti panaudojama chirurgo operacinėje, ir kas yra reikalinga priimant gydymo būdą. Gimdos kaklelio patologijos nustatymas tiriant tepinėlio fluorescencijos spektrą yra spartus diagnostikos būdas leidžiantis gydytojui priimti sprendimą pacientę apžiūrint ir pasirinkti, ar reikalingi tolesni laboratoriniai tyrimai ar gydymas gali būti pradedamas nedelsiant.
09.3.3-LMT-K-712-13-0281 Kviestinio pranešimo pristatymas tarptautinėje
Projekto dalyvis – Prof. Habil. Dr. Vaidotas Kažukauskas
Projekto pavadinimas – Kviestinio pranešimo pristatymas tarptautinėje "Analytix 2019" konferencijoje
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. balandžio 10 d.; pabaiga – 2019 m. balandžio 17 d.
Santrauka:
Projekto tikslas - patyrusio mokslininko kompetencijos kėlimas mokslo renginyje - tarptautinėje "Analytix 2019" konferencijoje, pristatant kviestinį žodinį pranešimą „Optinių ir (foto-) elektrinių reiškinių tyrimas naujuose keturnariuose junginiuose ir medžiagose fotovoltiniams taikymams“ („Analysis of Optical and (Photo-) Electrical Phenomena in New Quaternary Alloys and Materials for Photovoltaic Applications“). Pranešime apibendrinsime Vilniaus universiteto mokslininkų grupės (vad. - prof. Vaidotas Kažukauskas) sukauptus esminius naujus dar neskelbtus rezultatus, įgalinančius daryti apibendrinančias išvadas apie naujų keturnarių puslaidininkinių medžiagų savybes, siekiant kryptingai valdyti fotovoltiniams taikymams būtinas savybes, tokias, kaip kristalografinė struktūra, draustinės juostos pločio, sugerties spektro valdymas, krūvio pernašos optimizavimas defektų inžinerijos būdu ir kt. Ši problematika visiškai atitinka Analytix 2019 konferencijos tematiką, kurioje numatyta analizuoti perspektyvių medžiagų kristalografinių savybių bei defektų būsenų sąveiką, siekiant pritaikyti šias medžiagas su kryptingai valdomomis savybėmis įvairių tipų jutiklių ir keitiklių kūrimui skirtingiems poreikiams. Kasmetinė konferencija Analytix – prestižinė ir svarbi pasaulinė konferencija, vykstanti nuo 2012 m. ir kasmet pritraukianti virš 300 dalyvių iš viso pasaulio. Konferenciją remia svarbios pasaulio mokslinės organizacijos: Europos kristalografijos asociacija, Amerikos tarptautinis standartų institutas, Vokietijos kristalografijos draugija ir kt. Todėl kviestinio pranešimo pristatymas – svarbus Lietuvos mokslo pasiekimų patvirtinimas, suteiksiantis galimybę ne tik pristatyti atliktų tyrimų rezultatus plačiai pasaulinio garso mokslininkų auditorijai, bet ir praplėsti mokslinį akiratį ir užmegzti naujus mokslinius ryšius. Toks konferencijos prestižo ir tarptautiškumo mastas, viršijantis Europos dimensijas, patvirtina ES struktūrinių fondų lėšų investavimo tikslingumą.
09.3.3-LMT-K-712-13-0142 Epitaksiškai užauginto erbio oksido ant silicio cheminio ėsdinimo mechanizmo taikymas puslaidininkių technologijoje
Projekto dalyvis – Dr. Tomas Grinys
Projekto pavadinimas – Epitaksiškai užauginto erbio oksido ant silicio cheminio ėsdinimo mechanizmo taikymas puslaidininkių technologijoje
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. balandžio 20 d.; pabaiga – 2019 m. balandžio 28 d.
Santrauka:
Kristalinis erbio oksidas iš retųjų žemės metalų oksidų grupės išsiskiria savo ypatingomis savybėmis, kurias būtų galima panaudoti naujos kartos puslaidininkių technologijoje. Ši medžiaga turi didelę dielektrinę konstantą, platų draustinės juostos tarpą atspari cheminiam ir terminiam poveikiui. Dėl savo stabilumo erbio oksidas gali būti taikomas kaip pasluoksnis III- grupės nitridų, tokių kaip GaN, InGaN, InN auginimui ant silicio. Kadangi erbio oksido lūžio rodiklis (n=1.8) stipriai skiriasi nuo silicio (n=3.5), erbio oksido/silicio daugiasluoksnės struktūros gali būti taikomos kaip Brego veidrodžiai optoelektroniniuose prietaisuose. Šiuolaikinių prietaisų gamyboje vienas iš etapų yra ėsdinimo procesas. Kol kas nėra atlikta išsamių tyrimų erbio oksido cheminio ėsdinimo srityje. Dėl šios priežasties konferencijos pranešime bus aptartas molekulinio pluoštelio epitaksijos būdu užaugintų sluoksnių cheminis ėsdinimas sieros rūgšties tirpale. Po detalios cheminio ėsdinimo kinetikos analizės bus pateikti optimalūs ėsdinimo parametrai, parodytos gautos struktūros po fotolitografijos ir cheminio ėsdinimo proceso. Galiausiai susisteminus visus rezultatus bus pristatytas cheminio ėsdinimo mechanizmas, jo kontrolė atominiame lygyje. Suformavus metalo-dielektriko (erbio oksido)-puslaidininkio MDP darinius bus pateiktos jų elektrinės charakteristikos.
09.3.3-LMT-K-712-13-0141 Dalyvavimas 14-ame tarptautiniame funkcinių pi-elektronų sistemų simpoziume
Projekto dalyvis – Dr. Steponas Raišys
Projekto pavadinimas – Dalyvavimas 14-ame tarptautiniame funkcinių pi-elektronų sistemų simpoziume
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. birželio 1 d.; pabaiga – 2019 m. birželio 8 d.
Santrauka:
Mokslinės išvykos tikslas – sudalyvauti tarptautiniame funkcinių pi-elektronų sistemų simpoziume ir susipažinti su naujausiais pasiekimais organinės optoelektronikos srityje, pristatyti savo pranešimą, sulaukti konstruktyvios kritikos ir pastabų, padėsiančių tolimesniems tyrimams ir jų krypčiai, susipažinti, užmegzti ryšius su kitais pasaulio mokslininkais bei mokslinėmis grupėmis, kas itin svarbu mokslininko karjeros prasme.
09.3.3-LMT-K-712-13-0305 Kompetencijos kėlimas tarptautinėje SPIE Optics + Photonics 2019 konferencijoje
Projekto dalyvis – Doktorantė Justina Jovaišaitė
Projekto pavadinimas – Kompetencijos kėlimas tarptautinėje SPIE Optics + Photonics 2019 konferencijoje
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. rugpjūčio 9 d.; pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 17 d.
Santrauka:
Projekto „Kompetencijos kėlimas tarptautinėje SPIE Optics + Photonics 2019 konferencijoje“ tikslas – tobulinti ir kelti doktorantės Justinos Jovaišaitės mokslinę kvalifikaciją, dalyvaujant tarptautiniame mokslo renginyje ir pristatant savo mokslinius pasiekimus bei įsisavinant naujausius kitų mokslininkų pasiekimus. Projekto pagrindinė veikla - sudalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje ir pristatyti savo mokslinius pasiekimus stendinio pranešimo pagalba. Taip bus keliama doktorantės, kompetencija, gebėjimas pristatyti mokslinius tyrimus, komunikuoti jų aktualumą bei naujumą, sudominti kitus dalyvius bei įsisavinti kitų mokslininkų pristatomas naujienas ir mokslines aktualijas. Kadangi doktorantė atlieka mokslinius tyrimus organinės optoelektronikos srityje, konferencija SPIE Optics + Photonics 2019, apimanti beveik visas organinės optikos sritis, yra naudinga, aktuali ir tinkama projektui įgyvendinti.
09.3.3-LMT-K-712-13-0330 Dalyvavimas tarptautinėje SPIE Optics + Photonics 2019 konferencijoje
Projekto dalyvis – Doktorantas Paulius Baronas
Projekto pavadinimas – Dalyvavimas tarptautinėje SPIE Optics + Photonics 2019 konferencijoje
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. rugpjūčio 9 d.; pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 17 d.
Santrauka:
Doktorantų dalyvavimas aukščiausio lygio tarptautinėse konferencijose yra svarbus siekiant užtikrinti mokslo sklaidos ir bendradarbiavimo kompetencijas Lietuvos institucijose bei neatsilikti nuo spartaus naujų mokslo sričių vystymosi. Išvykos į mokslinę konferenciją JAV tikslas – dalyvavimas konferencijoje "SPIE. Optics + Photonics. Organic photonics + Electronics 2019" siekiant tobulinti mokslinę kvalifikaciją organinės fotonikos ir elektronikos srityse bei užsiimti tinklaveikos kūrimu bendraujant su aukščiausio lygio mokslininkais. Konferencijoje bus pristatomi pastarųjų trijų metų tyrimai, kurių metu buvo išvystyta organinių kristalų technologija leidusi pasiekti žemiausius pasaulyje sustiprintos savaiminės spinduliuotės slenksčius organiniuose kristaluose. Per pastaruosius metus atlikta detali kristalų optinių ir elektrinių savybių analizė leis konferencijoje svarstyti organinių kristalų panaudojimo organiniams elektra kaupinamiems lazeriams galimybes. Tikimasi, kad pristatyti tyrimų rezultatai sukels diskusiją apie naujos technologijos taikymus bei atvers kelius bendradarbiavimui su užsienio mokslininkais. Tuo tarpu, pristatomos naujausios organinės elektronikos technologijos išplės doktoranto akiratį ir atneš naujų idėjų ateities tyrimams Lietuvoje.
09.3.3-LMT-K-712-13-0017 Trumpalaikė mokslinė išvyka kompetencijai kelti antibakterinėse šviesos technologijose ir mikroorganizmų biofizikoje
Projekto dalyvis – Habil. Dr. Živilė Lukšienė
Projekto pavadinimas – Trumpalaikė mokslinė išvyka kompetencijai kelti antibakterinėse šviesos technologijose ir mikroorganizmų biofizikoje
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. rugpjūčio 24 d.; pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 31 d.
Santrauka:
Mokslinė kompetencija antibakterinių šviesos technologijų bei mikroorganizmų biofizikos srityje bus keliama, dalyvaujant 2018 metų rugpjūčio 25-30d.d. Barselonoje vyksiančiame kongrese " Light and life" kurį organizuoja Europos ir pasaulio fotobiologų federacijos. Tai viena svarbiausių konferencijų Europoje, kurios tematika yra labai plati ir siejasi su visų gyvų organizmų ir šviesos sąveika. Konferencija suteiks daug naujos informacijos apie vykdomus pasaulyje naujausius tyrimus. Renginyje bus pateiktas pranešimas "Photosensitization for microbial control of fresh produce" , pasisemta patirties, įgyta naujų žinių, užmegzti nauji kontaktai su toje srityje dirbančiais mokslininkais.
09.3.3-LMT-K-712-13-0163 Kompetencijos kėlimas mokslo renginyje
Projekto dalyvis – Dr. Roland Tomašiūnas
Projekto pavadinimas – Kompetencijos kėlimas mokslo renginyje "15th IUPAC International Conference on Novel Materials and their Synthesis (NMS-XV)" Kinijoje
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. rugsėjo 5 d.; pabaiga – 2019 m. rugsėjo 14 d.
Santrauka:
Skaityti kviestinį pranešimą 15-oje IUPAC International Conference on Novel Materials and their Synthesis (NMS-XV) Kinijoje, koncentruotai susipažinti su naujausiais srities moksliniais tyrimais, susitikti ir padiskutuoti su sudomintų pranešimų autoriais, daugiausia Azijos mokslininkais, bei užmegzti naujus mokslinius ryšius. Galbūt net susitikti su moksliniais partneriais ir aptarti naujausius mokslinius rezultatus, mokslinių publikacijų rengimą.
09.3.3-LMT-K-712-14-0057 Mokslinė stažuotė National Institute of Advanced Industrial Science and Technology (AIST), Tsukuboje, Japonijoje
Projekto dalyvis – Dr. Roland Tomašiūnas
Projekto pavadinimas – Mokslinė stažuotė National Institute of Advanced Industrial Science and Technology (AIST), Tsukuboje, Japonijoje
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. rugsėjo 21 d.; pabaiga – 2019 m. spalio 13 d.
Santrauka:
Projekto tikslas - tobulinti mokslininko mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą - bus pasiektas stažuojantis Japonijos National Institute of Advanced Industrial Science and Technology (AIST) Fotovoltaikos mokslinių tyrimų centro laboratorijoje. Stažuotės metu bus siekiama išbandyti suderinant dvi skirtingas technologijas - MOVPE ir kvantinių taškų sintezę, taip kuriant kompozicines InGaN/GaN kvantinių duobių ir ZnN arba InN kvantinių taškų p-n sandūras pažangių saulės elementų taikymams. Pareiškėjas, disponuojantis MOVPE technologine įranga, nusiveš bandinius į Japoniją, kur turima technologine įranga bus toliau formuojamos p-n sandūros. Pagamintos p-n sandūros bus ištirtos sandaros, elektriniais bei optiniais metodais, taip pat ir saulės elementų testavimo įranga. Stažuotės rezultatai bus apibendrinti mokslinės išvykos ataskaitoje, o rezultatų sėkmės atveju ir mokslinėje publikacijoje. Viešnagė pasitarnaus bendradarbiavimo tęstinumui bei bendrų mokslinių projektų generavimui.